Kartais svarbu sustoti (arba gyvenimas sustabdys) ir leisti sau susidurti su neaiškumu, su nežinomybe. Tai nevisada paprasta, nes giliau mums neaiškumas susijęs su sugriuvimu. Taip. Kai kurie dalykai tikrai gali griūti...gal ir gerai? Įsitikinimai apie save ir kitus, apie tiesą...įsivaizduojamą. Ir tą akimirką gali pasirodyti ir pasimetimas, ir nerimas... net siaubas - kas tai buvo? Kodėl? Kas toliau? Išgyventi akimirką kada staiga žinau, tikriausia jaučiu, kad jau nenoriu eiti tam tikru išmintu taku. Ir būtent po to, kai išsklaidys nerimo rūkas, yra galimybė pamatyti naują kelią, naują būdą būti/gyventi/kvėpuoti. Lyg pirmas lapas atsiskeidžia dalykai, kurie buvo uždaryti po "žinoijmu".
Nepraleiskite progos rasti naujus gyvenimo atspalvius po neaiškumu.
Susitikite su savimi...