MANO STRAIPSNIAI

Nuo aiškumo neaiškumo link arba žinojimo grėsmė

Žinojimas ir aiškumas gali slėpti savyje pavojų. Kai viskas atrodo savaime suprantama, gali atsitikti taip, kad tos "žinios" uždengia tikrumą. Mes nekeliame klausimų. Dėl ko? Aš gi žinau... Taip gimsta sienos. Aišku nevisada, mums svarbu žinoti...ir žinoti, kad neviską žinau. Aš apie kitą žinojimo pusę. "Aš žinau, ką jis galvoja/Aš žinau, kad aš toks...". Daug ką žinau. Ir prasilenkiu su kitais, su savimi...susitikimas realiai neįvyksta.
Kartais svarbu sustoti (arba gyvenimas sustabdys) ir leisti sau susidurti su neaiškumu, su nežinomybe. Tai nevisada paprasta, nes giliau mums neaiškumas susijęs su sugriuvimu. Taip. Kai kurie dalykai tikrai gali griūti...gal ir gerai? Įsitikinimai apie save ir kitus, apie tiesą...įsivaizduojamą. Ir tą akimirką gali pasirodyti ir pasimetimas, ir nerimas... net siaubas - kas tai buvo? Kodėl? Kas toliau? Išgyventi akimirką kada staiga žinau, tikriausia jaučiu, kad jau nenoriu eiti tam tikru išmintu taku. Ir būtent po to, kai išsklaidys nerimo rūkas, yra galimybė pamatyti naują kelią, naują būdą būti/gyventi/kvėpuoti. Lyg pirmas lapas atsiskeidžia dalykai, kurie buvo uždaryti po "žinoijmu".
Nepraleiskite progos rasti naujus gyvenimo atspalvius po neaiškumu.
Susitikite su savimi...